VšĮ Trakų švietimo centras
Akreditacijos pažymėjimas Nr.IVP-36

Publikuota: 2021-04-26 | Autorius: Nijolė Lisevičienė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3133920, patvirtintą 2020-11-05), kuriuo siekiama įgyvendinti Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. XIII-1318 „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“, 48.2 papunkčio nuostatą sudaryti sąlygas stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas bei siekti, kad vaikai, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, kuo anksčiau pradėtų mokytis valstybinės kalbos.

Įsigaliojus šioms Švietimo įstatymo pataisoms, tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas nuo 2021 metų rugsėjo 1 dienos turi būti skiriama ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę ugdymui lietuvių kalba, o mokantys pedagogai – baigę 40 akad. val. mokymus.

Siekiama, kad vaikai, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, kuo anksčiau pradėtų mokytis valstybinės kalbos. Nacionalinės švietimo agentūros parengtos Kvalifikacijos tobulinimo programos padės pedagogams įsigilinti į vaiko kalbos raidą, svarbiausius vaikų antrosios kalbos ugdymo principus, dvikalbystės (daugiakalbystės) ypatumus, ugdymo turinį (integralumo aspektus, metodus, priemones, inovacijas, įtraukiosios aplinkos kūrimo galimybes, vaikų pasiekimus, antrosios kalbos mokymo(-si) proceso dalyvių sąveiką), galimus mokymo(-si) organizavimo modelius. Mokymosi Programa įgalins pedagogus realizuoti lietuvių kalbos ugdymo turinį; sustiprins pedagogų nuostatas ir gebėjimus integruoti visų sričių ugdymą; sustiprins nuostatas atsižvelgti į vaikų ugdymosi poreikių įvairovę, jų tėvų lūkesčius, mokyklų galimybes; remiantis naujausia metodine medžiaga, leis susipažinti su inovacijomis kalbos ugdymo srityje; paskatins pedagogus reflektuoti ir įsivertinti savo patirtį, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų, besimokančių tautinių mažumų mokyklose, lietuvių kalbos gebėjimus, tobulėti.

MP nagrinėjami šie klausimai: Kokia kalbinės vaiko kompetencijos svarba? Kas būdinga vaiko kalbos raidai? Kas būdinga dvikalbystei (daugiakalbystei) vaikystėje? Kokie yra antrosios kalbos ugdymo ankstyvojoje vaikystėje principai? Kokie tikslai ir uždaviniai keliami? Koks ugdymo turinys numatomas? Kaip ugdoma antroji kalba ankstyvojoje vaikystėje? Kokie metodai taikomi? Kokios priemonės naudojamos? Kokios inovacijos svarbios šiandien? Kaip galima organizuoti antrosios kalbos mokymo(-si) procesą? Kaip padėti kiekvienam vaikui? Kaip taikyti įtraukiojo ugdymo nuostatas? Kaip vertinti vaikų pasiekimus ir pažangą, mokantis lietuvių kalbos? Kokia aplinka palanki lietuvių kalbos mokymui(-si)? Kaip išnaudoti ugdymo grupėje ir lauke galimybes? Kaip šeima gali tapti ištekliumi vaikų lietuvių kalbos mokymui(-si)? Kaip bendradarbiauti su kolegomis, ugdant tautinių mažumų ikimokyklinio amžiaus vaikų lietuvių kalbos gebėjimus? MP sudaro: auditorinis darbas (teorinės paskaitos (8 akad. val.), praktinės užduotys (8 akad. val.), savarankiškas darbas (24 akad. val.) – iš viso 40 akademinių valandų. MP bus vykdoma 16 kontaktinių ir 24 nekontaktines valandas, nuosekliai išdėstant temas ir integruojat užduotį, atliekamą namuose (po pirmos dienos). Programa gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu: 2 sesijos, tarp sesijų vienos/dviejų savaičių tarpas savarankiškam darbui atlikti.

Mokymus veda kompetetingi lektoriai praktikai: Rūdiškių gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Zita Bartkevičienė; Trakų l/d ,,Obelėlė‘‘ ir ,,Ežerėlis‘‘ logopedė metodininkė Ramunė Raudonienė, vaikų psichoterapeutė Jolanta Karvelienė.

Apie tikslesnes mokymų datas informuojame savivaldybės švietimo skyriaus renginių plane, siunčiame informaciją į įstaigas.

Nuotraukose – mokymų akimirkos.