VšĮ Trakų švietimo centras
Akreditacijos pažymėjimas Nr.IVP-36

Publikuota: 2018-02-05 | Autorius: Zina Rimgailienė, Projekto „Lyderių laikas 3“ žurnalistė

Projektas „Lyderių laikas 3“ Trakuose startavo 2017 m. gegužę. Savivaldybės kūrybinei komandai vadovauja Švietimo skyriaus vedėja Dalia Dzigienė. Įžanginiame renginyje, kuriame dalyvavo ir rajono merė Edita Rudelienė bei administracijos direktorius Darius Kvedaravičius, diskutuota, kokią mokyklą ir mokinius norėtųsi matyti, pristatytos idėjos, kokių pokyčių tikimasi. Renginyje pasidžiaugta, kad simbolinis pokyčių traukinukas „Mums pakeliui“ pajudėjo ir visi buriasi į komandą...

O prie virtualaus apskritojo stalo Trakų kūrybinės komandos koordinatorė D. Dzigienė pakvietė savo komandos atstovus. Jų klausiame apie 2027 m. Trakų švietimo viziją. Ką norėtumėte regėti?

D. Dzigienė
Noriu matyti laimingus vaikus, kurie mokosi gerose rajono mokyklose, o pedagogai jose yra gerbiami ir vertinami. Matau mokyklą, kuri kartu su tėvais ugdo kūrybingas, trokštančias žinių, pilietiškas asmenybes. Ir patys vaikai ugdosi poreikį nuolat tobulėti, gebėti atsakyti už savo sprendimus.

Nijolė Lisevičienė, VšĮ Trakų švietimo centro direktorė
Norėtume matyti mokinius, su malonumu besimokančius įvairiose erdvėse, laboratorijose, atliekančius tyrimus, vykdančius projektus ir kitas veiklas, o mokytojus – mokymosi vedlius, koordinatorius, bet ne lektorius.

Jolanta Martyncevienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė
Norėčiau regėti mokyklas, kuriose gera kiekvienam mokiniui ir mokytojui. Tėvai jaučiasi saugūs ir jiems nesvarbu, kurią mokyklą jų vaikai lanko, nes jos visos užtikrina kokybišką ugdymą. Šiose mokyklose nei erdvės, nei priemonės neriboja mokytojų galimybių įgyvendinti savo idėjas ir sumanymus.

Liudmila Narkevič, Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos direktorės pavaduotoja
Regiu, kad bet kuri veikla mokykloje, klasėje gali būti pritaikyta mokinio, mokytojo interesams ir poreikiams, kad ji gali būti įgyvendinama.

Pasak kūrybinės komandos kuratorės Vitalijos Bujanauskienės, komanda turi aiškius lūkesčius. Pokyčių projekto tema: „Aktyvus mokinių mokymas(is) pamokoje“. Kodėl pasirinkote šią temą, ar tai aktualiausia problema rajono mokyklose?

D. Dzigienė
Bendraujant su mokiniais, jų tėvais dažnai tenka išgirsti apie mokinių pervargimą, didelius krūvius, neįdomias ir nuobodžias pamokas, papildomas užduotis namie ir t. t. Diskutavome mokyklose ir aiškinomės geros pamokos ir neįdomios pamokos bruožus, bandėme nusakyti būdus, padėsiančius pamoką organizuoti netradiciškai, įdomiai ir patraukliai. Rajono mokyklose daugelis mokytojų stengiasi mokiniams suteikti kuo daugiau informacijos, kuo geriau parengti nacionaliniams mokinių žinių patikrinimams, tačiau mokiniai nori patys aktyviai veikti, kūrybingai atlikti užduotis, savarankiškai ieškoti atsakymų, tyrinėti ir patirti mokymosi džiaugsmą kartu su bendraamžiais. Atsižvelgėme ir į mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo siūlymus mokykloms tobulinti: daugiau dėmesio skirti mokytojo veiklos, orientuotos į pamatuojamą rezultatą, planavimui, mokymosi veiklos diferencijavimui, išmokimo stebėjimui, mokymo nuostatoms ir būdams. Vyrauja tradicinės pamokos, mažai dėmesio užduočių individualizavimui, diferencijavimui, individualiems mokinių poreikiams.

N. Lisevičienė
Švietime, kaip ir kitose srityse, problemų yra daug, bet matant, kad mokiniai vis labiau nenori eiti į mokyklą, mokytis, neretai būna nedrausmingi, kyla klausimas: ar mokame „įdarbinti“ patį mokinį taip, kad jam būtų įdomu, kad jis išmoktų be vargo? Tai aktualu visoms mokykloms, vienoms labiau, kitoms ne taip, ir visiems mokytojams – vieniems labiau, kitiems ne taip.

J. Martyncevienė
Tema buvo pasirinkta diskusijų būdu. Svarstant švietimo įstaigų padėtį rajone dalyvavo visa bendruomenė: mokiniai, jų tėvai, mokytojai, švietimo specialistai, NVO atstovai, politikai. Buvo stengiamasi įsigilinti į įvairius požiūrius, poreikius, temos pamažu buvo siaurinamos, ieškoma priežasčių ir pasekmių ryšių. Diskusijose buvo sutarta, kad mokymosi sėkmei tiesioginę įtaką turi mokinio veikla pamokoje, todėl ir buvo pasirinkta tokia tema. Esamą padėtį švietimo įstaigose vertiname kaip galimą tobulinti, t. y. projekto dalyviai mano, kad yra galimybių, motyvacijos, būdų ir formų, kurias įgyvendinus pagerės mokinių mokymosi pasiekimai.

Ona Ramanauskienė, Lentvario pradinės mokyklos direktorė
Pasirinkta pokyčių tema yra aktuali visoms Trakų rajono švietimo įstaigoms, nes remiantis mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo metu stebėtų pamokų analize galima teigti, kad daugeliui mokyklų pasiekti geresnę mokymo kokybę kliudo mokymo nuostatos ir būdai – dauguma stebėtų ugdomųjų veiklų priklauso tradicinės pamokos paradigmai, o tokiu būdu organizuojamas ugdymo procesas neteikia mokytojams daug galimybių atsižvelgti į įvairius mokinių poreikius, skirtingus mokymosi stilius. Jeigu dauguma mokytojų skirtų reikiamai dėmesio įvairių poreikių mokiniams, atsižvelgtų į jų individualias mokymosi galimybes, geriau derintų grupės ir individualų mokymąsi, tikėtina, kad didėtų mokinių motyvacija, gerėtų mokymosi rezultatai.

Labai norėtųsi geriau perprasti projekto esmę. Ar svarbiausia bus mokymo(si) metodai, labiau atitinkantys mokinių poreikius ir galimybes? Ar tai bus Bendrosiose programose rekomenduojami taikyti metodai: diskusija ir debatai, darbas grupėmis ir kt.? O gal daugiau dėmesio mokytojo pasirinkimams?

N. Lisevičienė
Manau, kad dėmesį kreipsime tiek į mokymo(si) metodus, tiek į mokymosi poreikius ir galimybes. Juk sieksime, kad mokiniai mokytųsi su malonumu ir pasiektų rezultatus, numatytus Bendrosiose programose.

J. Martyncevienė
Be abejo, metodų pasirinkimas derės su BUP pateiktomis rekomendacijomis. Mums svarbiausia – rasti būdus, skatinančius mokytojus šiuos metodus aktyviai taikyti ir vertinti jų poveikį mokymosi pasiekimams. Projekto tikslas nėra naujų metodų kūrimas, projekto metu daugiausia dėmesio bus skiriama šių metodų taikymo planavimui, taikymui ir poveikio efektyvumo vertinimui.

Giedrė Jurevičienė, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Aktyvus mokinio mokymasis – šiandieninė švietimo įstaigų darbo organizavimo problema, pabrėžianti mokinių poreikius. Šiuolaikinis mokinys savo gebėjimais, informacijos ir pasaulio suvokimu, darbo įgūdžiais skiriasi nuo mokinių, baigusių mokyklą prieš kelis dešimtmečius ar net kelerius metus. Tradicinė pamoka ne visada gali tenkinti mokinių poreikius ir lūkesčius. Todėl atsiranda būtinybė keisti pamoką, ieškoti aktyvesnio mokymosi metodų. Tam reikia skatinti ir mokytoją – jo požiūris į pamoką ir mokinio ugdymą taip pat turi keistis.

O. Ramanauskienė
Norint, kad mokiniai tinkamai įsisavintų žinias, patys aktyviai dirbdami, savarankiškai protaudami ir sąmoningai veikdami, itin svarbu pasirinkti tinkamą metodą. Suorganizavus tokį mokymąsi, į kurį mokinys pasinertų ir patirtų malonumą, kur kas labiau tikėtina, kad mokymosi kokybė bus geresnė. Aktyvaus mokymosi metodai skatina mokinių motyvaciją, saviraišką, kūrybingumą, norą bendrauti ir bendradarbiauti, padeda įsisavinti žinias. Galime teigti, kad dažniausiai klasėje vykstančios diskusijos, debatai, vaidinimai – aktyviųjų mokinių nuopelnas. Kad aktyvaus mokymosi metodai būtų veiksmingi, labai svarbi mokytojų iniciatyva ir pedagoginis kūrybingumas.

D. Dzigienė
Pamoka – sudėtingas procesas, kurio metu vyksta mokytojo ir mokinių sąveika kuriant asmeninius santykius, pasitikėjimo atmosferą, palankų ugdymui(si) mikroklimatą, kai mokymas pritaikomas mokinių poreikiams, ir dar daug kitų sąveikų. Kartais „senos“ ir visiems gerai žinomos tiesos sužiba nauja šviesa. Aktyvaus mokymo metodai jau senokai taikomi ugdymo procese. Tačiau mes labiau pabrėžiame aktyvų mokinio mokymąsi pamokoje ar veikloje. Ir svarbu pabrėžti ne tiek metodus, kiek tinkamą pamokos planavimą, numatant prasmingas veiklas, gerai parinktus metodus, padedančius sukurti mokymosi aplinką ir skatinančius mokinį aktyviai dalyvauti. Tai reiškia, kad mokiniai skatinami bendradarbiauti, įsitraukti į numatytas veiklas ir veiksmingai išnaudoti mokymui(si) skirtą laiką nuo pat pamokos pradžios.

O gal „įdarbinti mokinio smegenis“ projektas skatins netradiciniais metodais, per kitų šalių, kitokių mokyklų patirtį? Ką manote apie Australijos mokyklą Vilniuje? Arba Valdorfo pedagogiką? Kaip jie ten sako: „Išmokę suprasti atskirą žmogų, galėsime suvokti subtilius dvasinius žmonijos ryšius. Tad vienas iš svarbiausių mokytojo uždavinių – išsiaiškinti savųjų mokinių temperamentus. Tada pagal juos klasėje susodinti grupėmis (vaikams to neįtariant). Tai labai patiks melancholikams – jie vieni kitiems neįkyrės. Plepieji sangvinikai ir peštukai cholerikai, veikiami nuolatinės tarpusavio konfrontacijos, turės puikią progą „gludinti“ charakterio nelygumus. Flegmatikai taip įkyrės vieni kitiems, kad norom nenorom pasidarys gyvesni.“ Prašome pasidalinti minčių lietumi, kuris tikrai smarkiai nulijo gludinant pokyčio projekto temą.

J. Martyncevienė
Mes atsargiai žiūrime į „netradicinius metodus“, nes tai, kas yra tradicija vieno mokytojo pamokose, yra visiškai nauja ir nežinoma kitam mokytojui, ir atvirkščiai. Aptarę esamą padėtį švietimo įstaigose, suprantame, kad nėra vienos mokyklos, vienos pedagogikos krypties ar vieno metodo, kuris būtų universalus ir visur pritaikomas. Mūsų mokiniai skirtingi, todėl mums aktualu, kad kiekvienas mokytojas gebėtų įvertinti kiekvieno mokinio poreikius ir būtų skatinamas taikyti kuo įvairesnius metodus, kad stebėtų, vertintų jų poveikį mokymuisi, todėl nesiremiame viena kuria nors pedagogika. Stebime rajono mokyklų patirtis, dalis jų, be abejo, atėjo ir iš užsienio. Dar kartą pabrėžiame savo idėjos esmę – ugdymas, kurio metu mokinys yra aktyvus, t. y. „įdarbinamos jo smegenys“, turi būti suplanuotas, mokytojas, organizuodamas savo veiklas, turi žinoti ir suprasti kiekvieno metodo, kiekvienos užduoties prasmę. Pasirinkimas, išskyrus retus atvejus, negali būti spontaniškas, nekryptingas, be sąsajos su tikrove, emocijomis, kontekstu. Ypač pabrėžiame mokytojų bendradarbiavimą planavimo ir poveikio vertinimo etapuose.

N. Lisevičienė
Taip, projektas skatins „įdarbinti“ mokinio smegenis kuo įvairesniais metodais, kuriuos pasirinkti turi patys mokytojai. Mes turime mokytojams juos pateikti, pristatyti, supažindinti su jais, o mokytojai pasirinks ar susikurs savo darbo metodus. Svarbu, kad tai taptų neatskiriama mokytojo veiklos pamokoje dalimi, nes kitaip rezultatų nebus.

L. Narkevič
Gera patirtis – pamokų mainai tarp mokyklų, pavyzdžiui, matematikos moko kitos mokyklos matematikos mokytojas. Jie gali būti dažnesni...

D. Dzigienė
Mokykloje daug asmenybių, kurių charakteriai, temperamentai, poreikiai ir svajonės įvairūs. Kaip suderinti kartais nesuderinamus dalykus? Kaip pateisinti lūkesčius? Kai kurios mokyklos pasirenka savito stiliaus, savitos vertybių sistemos mokymą. Išties tai iššūkis šiuolaikinei tradicinei mokyklai. Mes domimės kitų šalių patirtimi, tačiau gyvename Lietuvoje ir norėtųsi galėti su pasididžiavimu sakyti, kad mūsų švietimas turi senas tradicijas, kad gebame lanksčiai reaguoti į iššūkius, bet ir išlaikyti pamatines vertybes. Mokykla, kuri suvokia savo padėtį, produktyviai planuoja, vertina savo pasiekimus, mokosi ir tobulėja, geba formuoti besimokančias bendruomenes, kurios priima permainų iššūkius. Tik kvalifikuotas mokytojas bus pasirengęs mokytis visą gyvenimą ir sugebės keistis sparčiai kintančioje aplinkoje.

O. Ramanauskienė
Aktyvaus mokymosi metu mokymosi turinys įsisavinamas veikloje. Būtina ne tik siekti pačių mokinių aktyvios veiklos, bet ir formuoti tam tikras jų žinias, mokėjimus ir įgūdžius. Aktyvaus mokymosi metodais paįvairinamas mokymo procesas. Mokiniai labiau sudominami, įtraukiami, skatinami mąstyti, domėtis, bendradarbiauti. Tačiau ne visus metodus galima taikyti vienodai. Reikia atsižvelgti į klasės pasirengimą. Koks mokymo metodas yra geriausias, galima pasakyti tik tada, kai tiksliai įvertinamos mokinių savybės ir mokymo tikslai. Domėjausi Australijos mokykla Vilniuje. Atkreiptinas dėmesys, kad australų švietimo sistemos pagrindas yra nuolatinis tobulėjimas ir pokyčiai, o lietuviškoji mokymo kultūra yra labiau orientuota į automatišką reikalavimų įgyvendinimą. Įdomu tai, kad svarbią vietą mokykloje užims pozityvioji psichologija. Šaunu, kad bus rengiamos geros savijautos pamokos.

Žinome, kad kūrybinės komandos nariai, kurių dauguma mokyklų vadovai, apie pokyčio projekto temą diskutuoja ar diskutavo savo mokyklose. Kokia šių diskusijų reziumė?

N. Lisevičienė
Negaliu atsakyti, diskutuoju su įvairių mokyklų mokytojais, ir jų požiūriai labai skiriasi. Vieni ieško inovatyvių metodų, veiklų, kurių metu dirbtų mokinys, o ne mokytojas, kiti skundžiasi, kad kaime nėra su kuo dirbti, nes daug specialiųjų poreikių vaikų, ir t. t.

J. Martyncevienė
Iniciatyvos, pokyčiai ir mokymasis yra ne tik išorinė mokyklos būtinybė, tai vidinis poreikis. Mokyklos bendruomenė jaučiasi saugesnė, jeigu dalyvauja projektuose, mokymuose, gauna pagalbą, diskutuoja. Pasirinkta tema yra aktuali, įdomi ir įgyvendinama.

D. Dzigienė
Pokyčio, siekiant aktyvinti mokinių mokymą(si), dalyviai yra visa mokyklos bendruomenė, todėl diskusija būtina. Pokyčiai mokykloje sudaro sąlygas nuolat tobulėti, o gebėjimas juos valdyti suprantamas kaip mokyklos vystymas. Kiekvienas pokytis kelia nerimą, pasipriešinimą, kartu tai – didžiulė atsakomybė įgyvendinant tam tikras veiklas. Todėl tam reikia daug kantrybės, laiko, susivokimo ir bendrų susitarimų. Mokyklos bendruomenės turi surasti tinkamus mokymo(si) metodus, būdus ir kitus pedagoginius įrankius, padėsiančius siekti užsibrėžto pokyčio savivaldybėje.

L. Narkevič
Visi bendruomenės nariai laukia greitesnių pokyčių ir bando keistis patys.

O. Ramanauskienė
Esame pasirengę pokyčiams, tikime, kad pamokos kokybė ir aktyvus mokymasis pamokoje yra itin svarbu.

Ramutė Karpovičienė, Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos direktorė
Mokytojams labai aktuali mokinių pažanga, geresni ugdymosi rezultatai. Norime, kad mokytojų pamokos duotų nemenką pridėtinę vertę. Mums rūpi, kas gali padėti mokyklos sėkmei. Diskutuojame, tariamės įvairiais klausimais: tyrimų rekomendacijos, pozityvioji lyderystė, mikroklimatas, santykiai, emocijos. Manome, kad aktyvus mokinių mokymasis gali lemti ugdymosi sėkmę.

G. Jurevičienė
Gimnazijos bendruomenė noriai priima pokyčio projekto temą, tačiau ir supranta, kad susidurs su įvairiais sunkumais, kurių didžiausias – kitoks pamokos planavimas, pasirengimas pamokai. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija įtraukė projekto temą į 2018 m. veiklos planą, todėl tikimės, kad pokyčių imsis ir juos analizuos visa gimnazijos bendruomenė.

Komandos kuratorė V. Bujanauskienė yra sakiusi, kad jau dabar galvojate apie pokyčių projekto rezultatus ir jų pamatavimo būdus, nes kol nepamatuosi, tol nieko ir nesužinosi. Taigi, ką mąstote apie pamatavimo būdus ir instrumentus?

D. Dzigienė
Tai kankinantis klausimas: kaip pamatuosime, kaip suprasime, kad pokytis įvyko? Ar taikysime kokybinį, ar kiekybinį matą? Matyt, į šiuos klausimus padės atsakyti tyrėjai. Aš tikiuosi, kad mažės nuobodžių tradicinių pamokų, o daugės šiuolaikiškų, kad mažės praleistų pamokų skaičius, tenkantis vienam mokiniui, ir namų darbų krūvis. Aš labai tikiuosi, kad sumažės patyčias patiriančių vaikų, kad visas pamokos laikas bus skirtas mokymuisi ir išmokimui.

N. Lisevičienė
Būdų yra, juos turėsime pristatyti mes, bet dar svarbiau, kad juos pasirinktų mokytojų kolektyvai. Tai nėra paprasta, bet čia ir slypi sėkmės raktas...

J. Martyncevienė
Gerai, kad idėjos generavimo ir konkretinimo etapuose komandos narių neslėgė ir svajonių neribojo pamatavimo būtinybė. Dabar, kai pradėjome planuoti konkrečius veiksmus, savaime iškilo klausimas, o kokia šios veiklos prasmė. Kai atsiranda prasmė, atsiranda ir forma, ir vertinimo kriterijus. Taip pat tikimės tyrėjų patarimų ir pagalbos.

L. Narkevič
Tik laikas parodys pokyčių naudą.

R. Karpovičienė
Manome, kad telkiant mintis ir veiklas mokyklos aplinkoms kurti, įtraukiant mokinius, pagerės santykiai. Juos pamatuoti galima diskusijomis, klausimynais, pokalbiais apie pokyčius su įvairių bendruomenės grupių nariais.

Kaip vertinate pagalbą, kurią gavote iš konsultantų rengdamiesi pokyčio projektui?

D. Dzigienė
Mūsų pokyčio traukinuko mašinistai buvo profesionalūs konsultantai, o jų pagalba – labai kryptinga ir reikalinga. Ieškodami, diskutuodami ir svajodami apie pokytį greičiausiai būtume sugaišę laiko ir sugadinę popieriaus kur kas daugiau, didelė tikimybė buvo ir nusiristi nuo bėgių... Profesionalių konsultacijų metu mes svajones verčiame tikrove ir vis labiau patys suprantame pokyčio prasmę, aiškėja įgyvendinimo etapai ir numatomas rezultatas.

N. Lisevičienė
Gebėjo konsultantai mus „įdarbinti“...

J. Martyncevienė
Manau, kad pagalba buvo kryptinga, skatinanti komandą būti kūrybingą ir atliepti visų suinteresuotųjų grupių poreikius.

O. Ramanauskienė
Džiugu, kad komandą konsultuoja kompetentingi specialistai, gebantys argumentuotai aptarti atliktus darbus, teikti siūlymus visai komandai ir atskiroms darbo grupėms.

G. Jurevičienė
Rengdamiesi pokyčio projektui gavome kvalifikuotą konsultantų pagalbą. Jie padėjo nuosekliai analizuoti problemą, numatyti veiksmus, galimybes. Konsultantai teikė naudingos informacijos, palaikė grupės idėjas ir padėjo jas paversti realiu pokyčio vaizdu.

Dėkojame už išsakytas mintis ir idėjas, mums skirtą laiką

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

Šaltinis: lyderiulaikas.smm.lt