VšĮ Trakų švietimo centras
Akreditacijos pažymėjimas Nr.IVP-36

Publikuota: 2017-05-28 | Autorius: Olivija Saranienė

Jau kurį laiką įvairiomis progomis ir įvairiais lygmenimis netyla diskusijos apie mokinių pasiekimų gerinimą. Gegužės 22 d. jos persikėlė į Lietuvos Respublikos Seimą - Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija surengė konferenciją „Bendradarbiavimo stiprinimas kvalifikacijos tobulinimo kontekste: skirtumų tarp mokyklų mažinimas“ . Konferencijoje aptarti 2017–2020 m. švietimo prioritetai ir pagrindiniai Vyriausybės programos švietimo srityje akcentai, švietimo centrų vaidmuo ir skirtumų tarp mokyklų mažinimas savivaldybėse. Diskutuota, ką galima būtų padaryti, kad mokiniai aktyviai mokytųsi ir išmoktų, bendruomenės aktyviau dalyvautų socialiniame ir emociniame mokinio ugdyme, o neformalus suaugusiųjų švietimas labiau prisidėtų prie mokinių pasiekimų gerinimo.

Konferencija sulaukė didelio švietimo darbuotojų susidomėjimo. Joje dalyvavo ne tik švietimo centrų vadovai, bet ir Švietimo ir mokslo ministerijos, jai pavaldžių įstaigų, kai kurių savivaldybių švietimo skyrių, aukštųjų mokyklų atstovai. Konferencijos dalyvius sveikino ir švietimui aktualiais klausimais pasisakė LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša ir Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Konferenciją pradėjo Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos prezidentė Vitalija Bujanauskienė. Savo pranešime ji akcentavo mokslinių tyrimų, pagrindžiančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, ir paties kvalifikacijos tobulinimo mokslinės teorinės prieigos būtinumą. V. Bujanauskienė nevengė paliesti aštrių klausimų – nuo per lėtos, vangios mokytojo kasdienės praktikos kaitos iki galimo ar net privalomo švietimo centrų bendradarbiavimo su universitetais rengiant mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas. Švietimo centrai turėtų domėtis mokyklų veiklos kokybe, jų problemomis ir padėti nusistatyti kvalifikacijos tobulinimo poreikį. Kita vertus, pasak Vitalijos, kol mokytojas senais metodais, jo manymu, pasiekia gerų egzaminų rezultatų, tol nebus poreikio mokytis.

Kalbėdamas apie mokytojų mokymosi kokybės tvarumą Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos direktorius Henrikas Vaicekauskas buvo atviras: „Ar duos kokybę 40 val. trukmės mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos? Nieko panašaus. Kokybė gims ten, kur mokytojai suvoks, kad yra svarbu kartu mokytis, bendradarbiauti, keistis ir prisiimti atsakomybę“. Tikrasis kvalifikacijos tobulinimas, pasak H. Vaicekausko, vyksta tada, kai mokytojai nebijo būti savimi, pripažinti savo klaidų, mokosi palaikyti vienas kitą ir kartu sprendžia bendras problemas. Tuomet mokykloje nelieka pavargusių herojų. Pranešėjas su nerimu citavo popiežių emeritą Benediktą XVI: „Europoje įsigalėjusi įtarumo kultūra, su nepasitikėjimu žiūrima į žmogų ir jo atstovaujamus idealus“. Tokioje kultūroje, pasak H. Vaicekausko, sunku tikėtis aukštų ugdymo(-si) rezultatų. Kita vertus, kaip teigė pranešėjas, remdamasis šv. Tomu Moru, laikai niekada nėra tokie blogi, kad jais negalėtų gyventi geras žmogus.

Konferencijoje dalyvavęs ŠMM Strateginių programų skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas savo pranešime daugiau dėmesio skyrė Vyriausybės programos ir 2017-2020 m. švietimo prioritetų pristatymui, tačiau nestokojo ir taiklių įžvalgų konferencijos dalyvių iškeltais aktualiais klausimais. R. Ališauskas pritarė pranešėjų mintims apie nepakankamai veiksmingą mokytojų kvalifikacijos tobulinimą: „Jei mokomės be nuostatos ir pastangų keisti praktiką, vadinasi, dirbame, kaip dirbom. Nepakeitę mokytojo praktikos, įpročių, pačios gyvensenos, nieko nepakeisime – turėsime tą patį rezultatą“. Pranešėjas reagavo į konferencijos dalyvių piktinimąsi mokyklų lyginimu. Pasak R. Ališausko, sunku įsivaizduoti, kaip visiškai nelyginant būtų galima mokykloms padėti. Kitas klausimas, kaip tai daroma ir koks supratimas į tai įdedamas. Baigdamas pranešimą R. Ališauskas retoriškai klausė, ką daryti, kad vaikai noriai eitų į mokyklą, ir čia pat citavo estų šūkį „Įdomi mokykla!“ Padaryti Lietuvos mokyklą įdomią, matyt, užduotis pačioms mokykloms ir jų partneriams – švietimo centrams.

Konferencijos dalyvių diskusijas sukėlė Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktorius Vidmantas Jurgaitis, savo pranešime apie regionų skirtumus išorinio vertinimo ir įsivertinimo aspektu pateikęs gana netikėtų duomenų. Nors viešojoje erdvėje ir edukologų pasisakymuose neretai kalbama apie didžiųjų miestų, ypač Vilniaus, mokinių aukštus pasiekimus ir apie likusią Lietuvą (ypač kaimus ir miestelius) kaip apie probleminį regioną, NMVA mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo duomenys tas tendencijas patvirtina tik iš dalies. Pasak V. Jurgaičio, apie regioniškumą sunku kalbėti: didžiųjų miestų ir savivaldybių centrų mokyklų veiklos kokybė gerąja prasme išties išsiskiria iš bendro konteksto, tačiau Vilniaus m. ir Lietuvos miestelių mokyklų veiklos kokybės vertinimo vidurkis labai panašus ir gerokai žemesnis. Kodėl taip yra, kiek iš tiesų susiję mokinių pasiekimai ir mokyklos veiklos kokybė plačiąja prasme, kol kas sunku pasakyti, ir todėl šiuo atveju reikėtų gilesnių tyrimų.

Į R. Ališausko kvietimą mokytojų nuotaiką kelti per realias sėkmės istorijas reagavo Prienų r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas, pristatęs sėkmingą Prienų r. savivaldybės mokinių pasiekimų gerinimo strategiją, Kretingos r. Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė, labai optimistiškai ir įtaigiai kalbėjusi apie mokytojo asmenybės ir profesinio tobulėjimo įtaką mokinio sėkmei, ir Panevėžio pedagogų švietimo centro direktorė Asta Malčiauskienė, į mokytojų tobulėjimą pažvelgusi kaip į galimybę aktyvinti mokinių mokymąsi. Kad nuo mokytojo asmenybės priklauso labai daug, pritarė ir konferencijoje dalyvavusios Kėdainių gimnazistės Gunda Krasauskaitė ir Birutė.Jankauskaitė „Emocinę aplinką mokykloje kuria mokytojai. Jie daro įtaką gyvenimo kelio pasirinkimui, ypač tais atvejais, kai bijodamas mokytojo mokinys nesirenka mokytis vieno ar kito dalyko ir praranda galimybę pasirinkti patinkančias studijas. Labai svarbu, kad mokytojai būtų rengiami ne tik kaip dalyko specialistai, bet ir kaip žmonės, pasirengę dirbti su jaunimu. Mokytojai mums – autoritetai, ir jie turi stengtis tokie būti“.

Konferencijos pirmą dieną pranešimu „Lietuvos regionai (ne)nurašyti. Tyrimo pristatymas“ baigė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja dr. Jurga Bučaitė – Vilkė. Remdamasi tyrimo duomenimis, pranešėja akcentavo, jog gyventojų pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis lygis turi įtakos emigracijos mastams. Ši tendencija itin skausminga: pačių mažiausių savivaldybių gyventojų skaičiaus rodiklio kritimas yra pats didžiausias. Didėjant gyventojų pasitenkinimui savivaldos lygmeniu teikiamomis paslaugomis, didėja gyvenimo kokybės vertinimas. Beje, švietimo paslaugų kokybės svarba patenka į aukščiausių prioritetų grupę kartu su viešojo saugumo ir sveikatos apsaugos užtikrinimu. Dr. J. Bučaitė – Vilkė atskleidė nemalonią tendenciją: Lietuvos regionų gyventojai įsitikinę, kad priimant sprendimus jie neturi jokio balso, o daugiausia įtakos turi merai, tarybos ir politinės partijos. Pasak pranešėjos, tokios nuostatos lemia menką visuomenės pilietiškumą, nedažną tėvų dalyvavimą mokyklos gyvenime ir kitas problemas.

Antrą dieną konferencija persikėlė į Trakus (Tony Resort) konferencijų centrą. Konferenciją pradėjo projekto „Kurkime Lietuvai“ dalyvės Eivina Žižiūnaitė ir Justina Lizikevičiūtė pristatydamos atliktą pedagogų kvalifikacijos tobulinimo grįžtamojo ryšio tyrimą teigė , kad grįžtamasis ryšys PKT sistemoje yra svarbus ir būtinas. Jos pateikė sukurtą grįžtamojo ryšio pamatavimo įrankį , kuris išbandytas ir veikia sistemoje www.semiplius.lt. Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilė Apanavičienė pristatė Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos pasiūlymą -  parengti ir regionuose išbandyti švietimo ir kultūros įstaigų tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelį, padedantį organizuoti kokybišką ugdymą ne mokykloje. Idėjos esmė – kultūros įstaigų (muziejų, bibliotekų, galerijų, kino teatrų ir kt.) edukacinių programų integracija į formaliojo ugdymo procesą ir galimybė mokytis ne tik klasėje. Juolab, kad tokių natūralių švietimo ir kultūros jungčių švietimo centrų gyvenime jau atsitiko, pavyzdžiui, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijos įkūrimas Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre.

Kalbėdama apie bendruomenės dalyvavimo svarbą socialiniam ir emociniam mokinio ugdymui, Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Ramutė Sirutienė parodė, kokių tokio ugdymo rezultatų galima pasiekti, kai įsitraukia visa bendruomenė ir palaiko politikai. Anot pranešėjos, turbūt didžiausias suaugusiųjų pastangų ir bendro darbo įvertinimas yra netyčia pastebėtas vaikų elgesys, kai ikimokyklinukai žaidimą smėlio dėžėje pradeda nuo susitarimo, kaip elgsis žaisdami  ir kaip elgtis nederėtų...

Pasak Kauno rajono švietimo centro direktorės Laimos Ruzgienės, mokinių pasiekimų gerinimui įtakos turi  ir Neformalusis suaugusiųjų švietimas, ypač tėvų švietimas ir įtraukimas į ugdymą. Tai viena svarbiausių švietimo centrų veiklos sričių, nes daugelis centrų paskirti Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi koordinatoriais savivaldybėse.

VšĮ Trakų švietimo centro direktorė Nijolė Lisevičienė pristatė konferencijos dalyviams projekto, vykdyto su Norvegijos partneriais produktą - socialinių įgūdžių ugdymui ir socialinės atskirties mažinimui skirtą programą .“AFLATOT“ ir ,,AFLATOUN‘‘ bei pakvietė švietimo centrus ją pristatyti ikimokyklinėms įstaigoms, mokykloms.

Apie švietimo centrų įsivertinimo ir vertinimo rezultatų analizę kalbėjo Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų išorinio vertinimo skyriaus metodininkė Ramunė Korenkienė. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiutė provokavo diskusijai Kokie turėtų būti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai. Konferencijos dalyviai siūlė, kokios galėtų būti nuostatų dalys, kokie kvalifikacijos tobulinimo teikėjų vaidmenys. Aptartos pedagogų rengimo problemos.

Konferencijos dalyviai aptarė abiejų konferencijos dienų pranešimus, diskusijose iškeltas idėjas ir susitarė:
1. Kreiptis į ŠMM dėl  savivaldybių švietimo pagalbos institucijų galimybės  dalyvauti pareiškėjų teisėmis  būsimuose konkursuose skirtuose  mokyklų tobulinimui.
2. Aktyviai bendradarbiauti  su ŠMM   pedagogų veiklos  skyriumi rengiant  pedagogų kvalifikacijos tobulinimo teisinius aktus.
3. Parengti ir įgyvendinti švietimo centrų metodininkų  kompetencijų plėtojimo programas.
4. Stiprinti bendradarbiavimą su universitetais. 

Nuotraukoje – Švietimo centrų asociacijos konferencija LR Seime.